Vytautas Jankaitis
Nauda – akivaizdi
Šildymo sąskaitos daugiabučiuose namuose šią žiemą išaugo tiek, kad daugiabučių gyventojams sėdėti rankas sudėjus – nedovanotina. Specialistai tvirtina, kad ženkliai sutaupyti galima ir be didelių investicijų – tereikia, kad šildymo sistema veiktų optimaliai ir būtų subalansuota.
Daugiabučiuose, kuriuose šildymo sistema buvo subalansuota prieš šį šildymo sezoną, šildymo sąskaitos sumažėjo 10 – 20 proc. Gyventojai skaičiuoja sutaupę dešimtis tūkstančių litų.
„Veiksmų imtis paskatino didelės sąskaitos. Mūsų name išvis nebuvo jokių galimybių reguliuoti šildymą. Dabar šilumos naudojame tik tiek, kiek reikia – ant šildymo sistemos stovų įrengėme automatinius balansinius ventilius, o šiemet planuojame įrengti termostatinius ventilius butuose“, – aiškino daugiabučio namo Viduklėje, Raseinių rajone atstovas Stasys Bružas.
Jis paskaičiavo, kad jau pirmąjį šildymo sezoną namo gyventojai iš viso sutaupė 8000 – 10 tūkst. litų.
„Dujotiekio gatvėje šalia mūsų namo stovi dar trys identiški dvylikaaukščiai. Mes sunaudodavome bene daugiausiai šilumos iš jų visų. Kai įrengėme automatinius balansinius ventilius, mūsų namas sunaudojo maždaug 10 proc. mažiau šilumos nei kaimyniniai namai. Per metus sutaupėme 33 mWh šilumos – tai daugiau nei 10 tūkst. litų“, – pasakojo daugiabučio namo Kaune Dujotiekio g. 21 bendrijos pirmininkas Darius Petrauskas.
Anot jo, vienos namo laiptinės gyventojų butuose buvo gerokai šalčiau. Jie buvo skriaudžiami. Be to, tekdavo smarkiau šildyti visą namą, kad jų butuose būtų tinkama temperatūra. Subalansavus sistemą buvo galima sumažinti šilumos naudojimą.
Su panašia problema susidūrė ir bendrovė, administruojanti daugiabutį namą Vilniuje, Blindžių g. 33. Namo galuose esančiuose butuose, į kuriuos šiluma tiekiama stovais, daugiausiai nutolusiais nuo šilumos punkto, temperatūra buvo 3 laipsniais žemesnė nei butuose, esančiuose arčiau šilumos punkto.
Prieš įdiegiant novatorišką energijos taupymo sprendimą namas per šildymo sezoną suvartodavo pusantro karto daugiau šiluminės energijos nei miesto vidurkis.
„Šiuo metu namo patalpose temperatūra svyruoja nuo 19 iki 20 laipsnių. Balansavimo įranga šildymo sistemoje pateisino visus lūkesčius ir leido sutaupyti vidutiniškai 19 proc. šilumos arba 53,5 mWh/metus, tai yra – 15 tūkst. Litų“, teigia Justinas Šarka, administruojančios įmonės atstovas.
Vieni – šyla, kiti – šąla
Didžiausia sovietmečiu statytų daugiabučių liga šiandien – vieni butai šildomi daugiau, kiti – mažiau.
Kai namai buvo statomi, niekas negalvojo apie energijos taupymą. Anuomet sistemos įrengtos taip, kad užtikrintų, jog visuose butuose bus tikrai šilta. Nesvarbu, kiek šilumos reikės, nes ji buvo pigi.
Dabar gyventojai skaičiuoja kiekvieną šildymo sąskaitos litą. Tačiau prisukus šildymą
dalis gyventojų pradeda skųstis, kai termometro stulpelis bute nukrenta žemiau 18 laipsnių padalos. Šalta, o mokėti tenka tiek pat, kiek ir kitiems. Tuo tarpu jų kaimynai nutyli, kad jų bute – 22 laipsniai ir daugiau šilumos.
Anot specialistų, jeigu namo šildymo sistema subalansuota – visi butai šildomi vienodai, o šilumos naudojama tik tiek, kiek reikia, ji nešvaistoma butams peršildyti. Taip sutaupoma. Svarbu ir tai, kad nereikia lįsti į pačius butus, ardyti šildymo sistemos. Gyventojai pajus naudą, tačiau nereikės daryti remonto.
Automatiniai balansiniai ventiliai skirti daugiabučiams namams, kuriuose įrengta vienvamzdė šildymo sistema. Tokių sovietmečiu statytų daugiabučių Lietuvoje – dauguma. Ypač daug prie šios sistemos tobulinimo prisidėjo danų įmonė Danfoss. Jai taip pat teko spręsti buvusioje Rytų Vokietijoje statytų blokinių daugiabučių su vienvamzde šildymo sistema šildymo problemas.
Apie tokius darbus reikėtų pradėti galvoti jau dabar, nes juos galima atlikti tik pasibaigus šildymo sezonui.
Reikės mažiau šilumos
Ekspertai pataria pirmiausia pradėti nuo namo stovų balansavimo. Tai svarbu. Tik po to verta įdiegti termostatinius ventilius butuose.
Ant kiekvieno namo šildymo stovo, dažniausiai namo rūsyje, montuojami automatiniai balansiniai ventiliai, kurie užtikrina, kad į visus šildymo sistemos stovus tekės tik tiek termofikacinio vandens, kiek reikia kambariams šildyti.
Problema ta, kad kai sistema nesubalansuota, termofikacinis vanduo teka ten, kur jam lengviau, būtent dėl to geriausiai šyla butai, esantys arčiausiai šilumos punkto, nes termofikaciniam vandeniui reikia įveikti trumpiausią kelią. Trukdyti šilumos nešėjui tekėti gali gyventojų savavališkai prijungti radiatoriai, sklendės, užakę vamzdynai, susidėvėję vožtuvai.
Balansinių ventilių yra įvairių. Populiariausi dėl savo kainos paprasti rankiniai. Tačiau specialistai jais nesižavi.
Anot specialistų, sumontavus tokius balansinius ventilius, ateityje nėra jokių galimybių sistemą tobulinti, siekiant sumažinti šildymo sąnaudas. Be to, pats balansavimo procesas yra sudėtingas, reikia samdyti labai patyrusį specialistą ir kiekvienais metais jam mokėti už sistemos balansavimą.
Rekomenduojama naudoti modernesnius ir kur kas efektyvesnius automatinius balansinius ventilius. Jie nustatomi praleisti tik tam tikrą kiekį termofikato srauto. Tą kiekį galima nustatyti pagal namo šildymo sistemos technines charakteristikas.
Prie šių modernių automatinių balansinių ventilių gali būti jungiami grįžtančio termofikato temperatūrą stovuose matuojantys davikliai. Pavyzdžiui, jeigu daviklis nustato, kad termofikatas grįžtas karštesnis, reiškia, kad butams šildyti reikėjo mažiau šilumos.
Taip gali atsitikti, jeigu, pavyzdžiui stovas šildo butus, esančius pietinėje namo pusėje ir pašvietus saulei. Tuomet automatinis balansinis ventilis sumažina srautą.
Yra galimybė prie kiekvieno automatinio balansinio ventilio prijungti specialią elektroninę valdymo sistemą, kuri termofikato srautą stovuose reguliuoja netgi pagal šilumos punkto darbą – jeigu šilumos punktas automatinis ir reaguoja į lauko oro temperatūrą, atšilus orui elektroninė sistema pridaro ir stovus.
Šios sistemos privalumas tas, kad kartą ją tinkamai sumontavus ir suderinus, daugiau nebereikia balansuoti.
Galės reguliuoti temperatūrą
Subalansavus termofikato srautą šildymo sistemos stovuose, kitas žingsnis – termostatiniai ventiliai butuose, kurie reaguoja į temperatūrą kambaryje ir reguliuoja, kiek šilumos atiduoda kiekvienas radiatorius.
Tuomet šiluma bus paskirstoma tolygiai ne tik visoje šildymo sistemoje, bet ir kiekviename kambaryje. Be to, gyventojams atsiranda galimybė reguliuoti šilumą savo bute patiems, pavyzdžiui šildymą sumažinti išvykus.
Nors termostatiniai ventiliai butuose montuojami prie radiatorių, bute atliekami tik minimalūs darbai. Ant vamzdžio prie radiatoriaus sumontuojamas kumščio dydžio įrenginys, kuris tiesiogiai reaguoja į kambario temperatūrą ir leidžia mažiau ar daugiau šilumos tekėti į radiatorių.
Tad, pavyzdžiui, pašvietus saulei pietų pusėje esančiame bute radiatorius gali visai atvėsti, nes kambarį vien saulė prišildys iki 20 laipsnių. Taip taupoma šiluma. O tuo metu kaimyniniame bute, kurio langai žvelgia į šiaurę, radiatoriai bus karšti.