DAŽNAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

Vykstant svarstymams ir gyventojams priimant sprendimą dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo), aktualu žinoti, kokiais atvejais gyventojai gali gauti kompensacijas, o kokiais – jas prarasti.

Gera žinia, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją atnaujinamame (modernizuojamame) bute pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už šiame įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti, šildymo ir nešildymo sezono metu apmokamos jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį.

Taip pat svarbu žinoti, kad jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.

Nuostatos apie kredito ir palūkanų apmokėjimą bei kompensacijų dydžio mažinimą atsisakiusiems dalyvauti modernizacijos projektuose yra numatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 str. 5 d. ir 21 str. 12 d.

Investicijų planas – tai pirminis daugiabučio namo atnaujinimo dokumentas, rengiamas pagal energinio naudingumo sertifikato bei namo techninių apžiūrų išvadas. Rengiant šį planą, identifikuojamos pastato problemos: namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų fizinė-techninė būklė, energinis naudingumas, numatomos atnaujinimo priemonės, preliminari jų kaina bei atsipirkimo laikas. Parengtame investicijų plane siūlomos kelios modernizavimo priemonių alternatyvos (paketai), nurodytas kiekvieno priemonių paketo investicijų dydis, finansavimo planas, projekto įgyvendinimo grafikas ir energijos sutaupymas.

Daugiabučių namų savininkų sprendimai dėl namo investicijų plano parengimo priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka.

Parengtas investicijų plano projektas turi būti viešai aptariamas su namo butų ir kitų patalpų savininkais. Jeigu viešo susirinkimo metu bus pateikiama pastabų dėl investicijų plano, planas bus tikslinamas ir koreguojamas pagal daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų prašymus ir pageidavimus. Ir tik po viešo aptarimo patikslintas investicijų planas bus teikiamas derinti Agentūrai.

Suderintą investicijų planą tvirtina namo butų ir kitų patalpų savininkai susirinkime arba balsuodami raštu, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. Nepatvirtinus investicijų plano, jis gali būti keičiamas ir iš naujo derinamas su Agentūra.

1. Kad bute nesikauptų drėgmė, butą reikia gerai vėdinti. 2. Nedžiauti skalbinių bute. 3. Virtuvėje (virš viryklės) rekomenduojama įsirengti garų rinktuvą ir ventiliatorių. 4. Apšiltinti buto sienas.

Ant sienų kaupiasi ne per jas prasiskverbianti drėgmė, o kondensatas, esantis ore. Kondensatas šaltu metų laiku gali kauptis dėl neapšiltintų sienų, dėl drėgmės bute. To išvengti padės patalpų vėdinimas. Jei bute yra plastikiniai langai, jie turi būti su mikroventiliacija. Santykinės drėgmės bute norma – 40-60 proc.

1. Kad bute nesikauptų drėgmė, butą reikia gerai vėdinti. 2. Nedžiauti skalbinių bute. 3. Virtuvėje (virš viryklės) rekomenduojama įsirengti garų rinktuvą ir ventiliatorių. 4. Apšiltinti buto sienas.

Reikia sutvarkyti namą panaudojant šilumą taupančias priemones: 1) priemonės, kurios leidžia reguliuoti šilumos kiekį ir taupyti, pvz.: šilumos punkto renovacija ir šildymo sistemos subalansavimas, šildymo sistemos pertvarkymas į dvivamzdę arba kolektorinę, šilumos reguliavimo priemonių ir individualios šilumos apskaitos įrengimas. 2) priemonės, kurios mažina šilumos nuostolius, pvz.: sienų remontas ir šiltinimas, stogo remontas ir šiltinimas, rūsio lubų šiltinimas, langų ir durų remontas ar keitimas naujais, vėdinimo sistemos įrengimas.

Namų patalpų savininkai (ne mažiau kaip 1/4 visų patalpų savininkų) gali pateikti administratoriui raštišką prašymą dėl susirinkimo organizavimo, nurodydami norimus svarstyti klausimus. Administratorius, gavęs tokį prašymą, organizuoja susirinkimą per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 5 d. nutarimas Nr. 3).

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 14.16 papunkčio reikalavimus – įrengiant nuotolinio ryšio antenas (televizijos, radijo ir pan.) ant daugiabučių gyvenamųjų pastatų stogų reikalingas namo bendraturčių sutikimas.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kiekvienam būsto savininkui priklauso ne tik nuosavas butas. Jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė ir kitokia įranga. Visoms šioms pastato konstrukcijoms, tarp jų ir stogui, bei įrengimams reikalinga nuolatinė priežiūra, laiku ir tinkamai atliekami reikiami remonto darbai, už kuriuos privalo sumokėti visi namo butų ir kitų patalpų savininkai, o ne, kaip dažnai galvojama, savininkai, turintys privačią nuosavybę paskutiniame aukšte.

Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra jie bendrijos nariai, privalo mokėti visas su namo priežiūra ir išlaikymu susijusias išlaidas, iš jų ir administravimo mokestį. Įmokų dydis nustatomas proporcingai patalpų savininko daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.