Centralizuoto šilumos tiekimo specifika Lietuvoje.
Pagrindinė problema, dėl kurios dalis šilumos vartotojų reiškia nepasitenkinimą centralizuotu šildymu Lietuvoje – mokėjimai už šildymą yra neadekvatūs gaunamoms pajamoms.
„Mokėjimų“ problemą lemia dvi priežastys – tai mėnesinė suma priskaičiuojama mokėti už suvartotą šiluminę energiją ir vartotojo gaunamos pajamos. Savo ruožtu mėnesinė mokėjimo suma suskaičiuojama:
Mokėjimas už šilumą (Lt/mėn) = suvartotas šilumos kiekis (kWh.mėn) x šilumos kaina (ct/kWh)
Suvartotos energijos kiekis atskiruose pastatuose skiriasi iki 5 kartų: 2010 labai šaltą sausio mėnesį 5% Lietuvos daugiabučių suvartojo tik 9 kWh vieno kvadratinio metro šildymui tuo tarpu 22% pastatų suvartojo daugiau kaip 40 kWh/m2 šilumos.
Atskiruose pastatuose šis skirtumas dar didesnis. Šiluminės energijos vieneto kaina (centais už kilovatvalandę) Lietuvos miestuose tuo pačiu laikotarpiu skyrėsi apie 2 kartus: mažiausia buvo Utenoje 17 ct/kWh (dominuoja biokuras), o didžiausia Prienuose 36 ct/kWh (deginamos gamtinės dujos).