Daugiabučių namų renovacija suteikia daug pranašumų, tačiau pagrindiniai jų – gyventi kokybiškai ir už tai nepermokėti, ypač šaltuoju metų laiku, kuomet per skilinėjančias sienas, nesandarius langus ir kiaurą stogą drauge su šiluma į orą išleidžiami didžiuliai pinigai, skirti mokesčiams.
Daugiausia šilumos būstas netenka:
11 proc. – per stogą;
30 proc. – per senus langus;
38 proc. – per nepašiltintas sienas.
Renovacijos nauda
Atnaujinus daugiabučius namus pastebimi šie pranašumai:
• sumažėjusios šildymo kainos
• padidėjusi būsto vertė (vidutiniškai 15–20 proc.) ir likvidumas
• komfortiškas buto mikroklimatas
• gražesnė gyvenamoji aplinka
• geresnė kaimynystė
• sumažėjęs poveikis klimato kaitai.
Atnaujinant daugiabučius namus ne tik didinamas jų energinis efektyvumas, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai, bet ir gerinama žmonių gyvenimo kokybė, sveikata.
Kaip seni daugiabučiai veikia mūsų sveikatą?
• Drėgmė. Pastovus buvimas drėgnuose pastatuose sukelia kvėpavimo takų ligas.
• Oro tarša. Seni, nesandarūs, energiškai neefektyvūs daugiabučiai labai prisideda prie oro taršos.
• Šaltis, nekomfortiška temperatūra. Dėl šalčio gali suaktyvėti jau turimos ligos, pavyzdžiui, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų. Tad esant nepakankamai temperatūrai jūsų bute, o ypač žiemos metu, šių ligų simptomai gali paūmėti.
Kokia renovuotų daugiabučių nauda mūsų sveikatai ir savijautai?
• komfortiška temperatūra bute
• geresnė oro kokybė bute
• geresnė garso izoliacija
• mažesni CO2 išmetimai
• estetiškesnis namo vaizdas ir dėl jo pagerėjusi nuotaika
Kokias renovacijos priemones galima įgyvendinti?
Pagrindinis būsto atnaujinimo (modernizavimo) tikslas – pagerinti daugiabučio namo energinį efektyvumą. Būtent tai pasiekti padedančioms priemonėms renovacijos procese skiriama daugiausia dėmesio ir lėšų. Čia į pagalbą jums ateis valstybė, kuri dalinai kompensuos jūsų patirtas išlaidas, skirtas energinį efektyvumą didinančioms renovacijos priemonėms įgyvendinti.
Energinį efektyvumą didinančios priemonės:
• Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas.
• Ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas ar įrengimas.
• Stogo šiltinimas.
• Fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas.
• Balkonų ar lodžijų įstiklinimas.
• Laiptinių lauko durų ir tambūro durų keitimas, įskaitant susijusius apdailos darbus, įėjimo laiptų remontą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams.
• Butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus.
• Rūsio perdangos šiltinimas.
• Liftų atnaujinimas (modernizavimas).
• Bendrojo naudojimo elektros inžinerinės sistemos ir (ar) apšvietimo sistemos atnaujinimas (modernizavimas).
• Kitų pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų atnaujinimas (nuotekų sistemos, taip pat ir namui priklausančių lokalinių įrenginių, priešgaisrinės saugos įrenginių, geriamojo vandens vamzdynų ir įrenginių keitimas ir (ar) pertvarkymas, drenažo sutvarkymas).
Kokią paramą skiria valstybė?
100 proc. – būsto atnaujinimo projekto ar jo dalies parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas. Visas renovacijos išlaidas nepasiturintiems gyventojams, tam balsavimo metu jie turi pritarti namo renovacijai.
30 proc. – savininkų investicijų į energinio efektyvumo didinimo priemones.
20 proc. – papildoma subsidija išskirtinėms priemonėms (sutvarkius šildymo sistemą, įrengus individualios šilumos apskaitos prietaisus ir t. t.).
Kilus klausimų dėl renovacijos vykdymo, prašome darbo metu kreiptis į UAB „Visagino būstas“ pastatų techninės priežiūros vadybininkus adresu Statybininkų g. 24, 198, 200 kab., tel. (8 386) 71 292.